Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

IX dalis. Baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas.

XXVIII skyrius. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesas.

387 straipsnis. Proceso tvarka

1. Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis.
2. Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai juridiniam asmeniui ir fiziniam asmeniui, tokios veikos paprastai turi būti tiriamos kartu. Proceso veiksmai atliekami ir sprendimai dėl juridinio asmens priimami vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o dėl fizinio asmens – vadovaujantis šio Kodekso bendrosiomis taisyklėmis.
3. Procesas dėl nusikalstamos veikos juridiniam asmeniui gali būti pradedamas ar tęsiamas atskirai nuo jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens:

1) kai dėl fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau šis terminas dėl juridinio asmens dar nėra pasibaigęs;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-805, 2017-11-28, paskelbta TAR 2017-12-04, i. k. 2017-19449

 

2) kai fizinis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam byla yra nutraukiama;

3) kai fiziniam asmeniui įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo;

4) kai bylos nagrinėjimas fiziniam asmeniui sustabdomas ar nutraukiamas dėl to, kad jam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

5) kai fizinis asmuo mirė ir dėl to jam procesas nepradedamas arba nutraukiamas;

6) kai kompetentinga užsienio valstybės institucija neduoda leidimo fizinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7) kai fizinis asmuo pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo arba jo buvimo vieta nežinoma;

8) kai fizinis asmuo yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą, o teismas šio Kodekso 433 straipsnyje nustatyta tvarka nusprendžia juridiniam asmeniui bylą tęsti, o fiziniam asmeniui – bylos nagrinėjimą atidėti;

9) kai ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą atskirti juridinio asmens ir jo naudai ar interesais nusikalstamą veiką galimai padariusio fizinio asmens bylą, jei manoma, kad tokiu atveju procesas dėl juridinio arba dėl fizinio asmens galės vykti sparčiau;

10) kai sudėtinga juridinio asmens valdymo struktūra ar kitos aplinkybės neleidžia nustatyti, persekioti ar nuteisti konkretaus nusikalstamą veiką padariusio fizinio asmens, tačiau yra pagrindas manyti, kad nusikalstamą veiką padarė vienas ar daugiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų fizinių asmenų arba kad nusikalstama veika padaryta šių asmenų bendrais veiksmais (neveikimu);

11) kitais atvejais, kai baudžiamasis procesas nusikalstamą veiką galimai padariusiam fiziniam asmeniui nėra pradedamas ar tęsiamas.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimai neperžiūrimi. Teismas remiasi anksčiau šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais konstatuotas fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktas. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais į bylos nagrinėjimą teisme šaukiamas fizinis asmuo, kuris procese turi nuteistojo teisinę padėtį, ir (ar) jo gynėjas, tačiau jų neatvykimas proceso nesustabdo. Teismas turi teisę apklausti fizinį asmenį ir atlikti su juo kitus įrodymų tyrimo veiksmus.
5. Šio straipsnio 3 dalies 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktuose nurodytais atvejais nagrinėjant juridinio asmens baudžiamąją bylą, nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ar jo interesais padariusio fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas nesprendžiamas. Teismas remiasi šioje ar kitoje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, priimtais sprendimais ar išvadomis, kuriais sprendžiama apie fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos faktą. Kaltinamajam fiziniam asmeniui taikomos šio Kodekso 435 ir 436 straipsnių nuostatos. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam fiziniam asmeniui neįmanoma teisingai išspręsti bylą, bylos nagrinėjimas atidedamas arba sprendžiama dėl fizinio asmens ir juridinio asmens baudžiamųjų bylų sujungimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2781, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26877

 

388 straipsnis. Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas

1. Trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas būti atstovu procese.
2. Kai pateikiamas įgaliojimas būti atstovu procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima nutarimą pripažinti asmenį juridinio asmens atstovu.
3. Jeigu juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba visai atstovo nepaskiria, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę nutarimu paskirti juridinio asmens atstovą.
4. Juridinio asmens atstovas procese naudojasi visomis teisėmis, kurias šis Kodeksas suteikia įtariamajam ir kaltinamajam, taip pat atlieka šių proceso dalyvių pareigas.

 

389 straipsnis. Laikinos procesinės prievartos priemonės, taikomos juridiniam asmeniui

1. Juridiniam asmeniui gali būti paskirtos šios procesinės prievartos priemonės: laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas ir laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas.
2. Juridinio asmens veiklą laikinai sustabdo ar laikinai apriboja prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi.
3. Laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas ar laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas skiriamas tuo atveju, jeigu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui bei intelektinei nuosavybei.
4. Nutartyje laikinai sustabdyti juridinio asmens veiklą juridinis asmuo įpareigojamas laikinai nutraukti visą steigimo dokumentuose numatytą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus padalinius. Nutartyje nurodomas laikino juridinio asmens veiklos sustabdymo terminas. Prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi šis terminas gali būti pratęstas.
5. Nutartyje laikinai apriboti juridinio asmens veiklą uždraudžiama juridiniam asmeniui užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir įpareigojama uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. Nutartyje nurodomas laikino juridinio asmens veiklos apribojimo terminas.
6. Nutartis, kuria laikinai sustabdoma juridinio asmens veikla ar laikinai apribojama juridinio asmens veikla, siunčiama antstoliui vykdyti.
7. Nutartis juridinio asmens atstovui paskelbiama pasirašytinai.
8. Juridinio asmens atstovas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis laikinai sustabdyti juridinio asmens veiklą ar laikinai apriboti juridinio asmens veiklą gali apskųsti aukštesniajam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.
9. Ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį neskirti laikino juridinio asmens veiklos sustabdymo ar laikino juridinio asmens veiklos apribojimo gali apskųsti prokuroras šio straipsnio 8 dalyje nustatytais terminais ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

 

390 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje teisiamas juridinis asmuo

1. Baudžiamojoje byloje, kurioje kartu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami juridinis asmuo ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį. Šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens. Nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas ir nuteistas fizinis asmuo, taip pat kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Jeigu baudžiamoji byla dėl juridinio asmens nagrinėjama atskirai, teismas priima nuosprendį tik dėl juridinio asmens. Šį nuosprendį apeliacine tvarka turi teisę apskųsti nuteisto juridinio asmens atstovas, kiti nagrinėjimo teisme dalyviai šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka. Juridiniam asmeniui priimtas nuosprendis nesaisto fizinio asmens baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, jeigu tokia byla nagrinėjama ateityje. Jeigu išnagrinėjus tokią bylą paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti juridiniam asmeniui priimtą nuosprendį ar nutartį ir baudžiamąją bylą atnaujinti, šio Kodekso 446 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2781, 2016-11-10, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26877

 

391 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo juridinio asmens veikla apribojama ar juridinis asmuo likviduojamas, vykdymas

Nuosprendis, kuriuo juridinio asmens veikla apribojama ar juridinis asmuo likviduojamas, šio Kodekso 342 straipsnyje nustatyta tvarka pateikiamas antstoliui vykdyti.

 

XXIX skyrius. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas. 

392 straipsnis. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindai

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnyje nustatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
2. Priverčiamosios medicinos priemonės gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
3. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarką nustato šio Kodekso bendrosios taisyklės su šio skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis.

 

393 straipsnis. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios pagrindai

1. Bendra tvarka pradėtas procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad asmuo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas arba po nusikalstamos veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.
2. Priverčiamosios medicinos priemonės pradedamos taikyti ir tuo atveju, kai asmeniui po bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

 

394 straipsnis. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžia

1. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme nustatomos šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas priima šiuos sprendimus:

1) ikiteisminio tyrimo pareigūnas perduoda tyrimo medžiagą prokurorui. Kai yra pagrindas, prokuroras užrašo rezoliuciją pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą arba pats jį atlieka;

2) bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjas ar teismas priima nutartį pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

2. Jeigu šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po bausmės paskyrimo, teismas priima šiuos sprendimus:

1) kol nuosprendis neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, teismas perima bylą savo žinion ir nutaria pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones;

2) kai nuosprendis jau vykdomas, bausmę vykdančios institucijos teikimu bausmės atlikimo vietos teismas, išreikalavęs baudžiamąją bylą, nutaria pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

 

395 straipsnis. Įrodinėtinos aplinkybės

Proceso dėl nepakaltinamo ar ribotai pakaltinamo asmens padarytos veikos metu, taip pat proceso asmeniui, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, metu turi būti įrodinėjama:

1) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė tas asmuo;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo;

4) koks baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to;

5) baudžiamojo įstatymo uždrausta veika padarytos žalos pobūdis ir dydis.

 

396 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo tvarka

1. Pasiųsti asmenį teismo psichiatrijos ekspertizės leidžiama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad kaip tik šis asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios atliekamas tyrimas.
2. Jeigu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens psichikos būklės negalima atlikti proceso veiksmų, kuriuose jis dalyvautų, ikiteisminio tyrimo pareigūnas dėl to surašo protokolą.
3. Šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais gynėjo dalyvavimas būtinas nuo nutarties skirti psichiatrijos ekspertizę priėmimo momento, jeigu jis anksčiau nedalyvavo byloje bendrais pagrindais.

 

397 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pabaiga

1. Kai ikiteisminis tyrimas baigtas šio Kodekso 393 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras priima vieną iš šių nutarimų:

1) nutraukti bylą šio Kodekso 3 straipsnyje numatytais atvejais, – jei nustatomos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas;

2) perduoti bylą teismui, – jei nustatoma, kad yra pagrindas asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

2. Jeigu asmens psichika yra sutrikusi ir byla buvo nutraukta šio straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas prokuroro prašymu gali atiduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ir kartu tokiam sutrikusios psichikos asmeniui gali būti paskirtas medicininis stebėjimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

 

398 straipsnis. Nutarimas perduoti bylą teismui

1. Perduodamas bylą teismui, kad šis taikytų priverčiamąsias medicinos priemones, prokuroras surašo nutarimą.
2. Nutarime perduoti bylą teismui nurodoma: asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti duomenys; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
3. Nutarimo perduoti bylą teismui ar nutarimo nutraukti bylą nuorašą prokuroras išsiunčia nukentėjusiajam ir gynėjui.

 

399 straipsnis. Teisėjo veiksmai teisiamajam posėdžiui parengti

1. Teisėjas, gavęs iš prokuroro bylą, perduoda ją nagrinėti teisiamajame posėdyje, apie tai praneša asmens, kurio byla nagrinėjama, atstovams pagal įstatymą arba šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei gynėjui ir prokurorui ir nurodo šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius ir ekspertus.
2. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į teisiamąjį posėdį būtų pristatytas asmuo, kurio byla nagrinėjama, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis.

 

400 straipsnis. Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos

1. Bylos, kuri gauta šio Kodekso 398 straipsnyje nustatyta tvarka, nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka.
2. Teisiamajame posėdyje turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

 

401 straipsnis. Bylos išsprendimas teisme

1. Teismas bylą išsprendžia nutartimi. Ji priimama pasitarimų kambaryje.
2. Priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

 

402 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir išsprendimas teisme, kai asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo

1. Jeigu asmens psichika sutriko po bausmės paskyrimo, kol nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir nepradėtas vykdyti, bylą nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas.
2. Jeigu asmens psichika sutriko, kai nuosprendis jau vykdomas, bylą nagrinėja bausmės atlikimo vietos teismas.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais teismas, išreikalavęs baudžiamąją bylą, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą svarsto teisiamajame posėdyje. Jame turi dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Teisiamajame posėdyje nustatomos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo: išklausoma eksperto išvada apie psichinę nuteistojo būklę, kaip liudytojai apklausiami bausmės atlikimo įstaigos darbuotojai ir kiti asmenys, patikrinami kiti duomenys apie nuteistojo elgesį po bausmės paskyrimo.
4. Teismas, priimdamas nutartį, turi išspręsti šiuos klausimus:

1) ar po bausmės paskyrimo nuteistajam sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

2) ar nuteistajam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

 

403 straipsnis. Teismo nutartys

1. Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių:

1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas;

2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju;

3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo;

5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės;

6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytais atvejais teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, gali taikyti vieną iš šių priverčiamųjų medicinos priemonių:

1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

3. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą.
4. Teismo nutartyje taip pat išsprendžiami šio Kodekso 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti klausimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. X-970, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5401 (2006-12-28)

 

404 straipsnis. Asmenys, turintys teisę apskųsti teismo nutartį

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Apeliaciniai ir kasaciniai skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio Kodekso VI ir VIII dalyse nustatytas taisykles.

 

405 straipsnis. Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas

1. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
2. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.
3. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių:

1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė;

2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė;

3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

4. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. Sprendžiant šį klausimą, teismo posėdyje turi dalyvauti išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovas. Teisėjas turi teisę reikalauti, kad į posėdį būtų pristatytas asmuo, kuriam pratęsiama, keičiama ar panaikinama priverčiamoji medicinos priemonė, jeigu pagal gydytojų komisijos išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis. Apie posėdžio vietą ir laiką teismas privalo pranešti šio Kodekso 404 straipsnyje nurodytiems asmenims. Šių asmenų neatvykimas nagrinėti klausimą nekliudo.
5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas pratęsiamas, jos pakeičiamos ar panaikinamos teismo nutartimi.
6. Teismo nutartis pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti šio Kodekso 404 straipsnyje išvardyti asmenys.

 

406 straipsnis. Proceso atnaujinimas asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė

1. Jeigu asmenį, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, gydytojų komisija pripažįsta pasveikusiu, teismas šio Kodekso 405 straipsnyje nustatyta tvarka priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ir nusprendžia, ar bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti ar perduoti į teismą bendra tvarka, ar pasiųsti asmenį toliau atlikti bausmę.
2. Sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką.

 

30 skyrius. Neteko galios nuo 2017-10-01

Skyriaus naikinimas:

Nr. XIII-626, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-24, i. k. 2017-12575

 

XXXI skyrius. Bylų supaprastintas procesas.

Pirmasis skirsnis. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas.

418 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.
4. Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 419 straipsnio nuostatomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

419 straipsnis. Prokuroro pareiškimo turinys

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti:

1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys;

2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu;

3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką;

4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas;

5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

420 straipsnis. Teisėjo sprendimai

1. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais.

2. Jeigu nukentėjusysis yra apskundęs prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos.

 

421 straipsnis. Teismo baudžiamojo įsakymo turinys

Teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti:

1) nurodyti šio Kodekso 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys;

2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;

3) nurodyta kaltinamajam skiriamos bausmės rūšis ir dydis;

4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo, dėl išplėstinio turto konfiskavimo, dėl uždraudimo naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų atlyginimo;

5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1496, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1734 (2003-04-24)

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XII-551, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 109-5365 (2013-10-17)

 

422 straipsnis. Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme

1. Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

 

423 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti teisme teisėjo iniciatyva

1. Nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.
2. Priėmęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį, teisėjas privalo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą išsiųsti kaltinamajam.

 

424 straipsnis. Proceso nutraukimas

1. Nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Priėmęs nutartį nutraukti procesą, teisėjas apie tai privalo pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajam ir prokurorui. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo apskųsti teisėjo nutartį nutraukti procesą aukštesniajam teismui.
2. Jei aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, panaikina nutartį nutraukti procesą, kitas to paties teismo, kurio priimta nutartis panaikinta, teisėjas privalo priimti vieną iš šio Kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sprendimų.

 

425 straipsnis. Bylos nagrinėjimas teisme kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva

1. Gavęs kaltinamojo prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas bylos nagrinėjimą privalo surengti ne vėliau kaip po dešimties dienų nuo prašymo gavimo dienos. Bylos nagrinėjimas teisme teisėjo iniciatyva turi būti surengtas praėjus ne mažiau kaip trims dienoms ir ne daugiau kaip dešimčiai dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašo įteikimo kaltinamajam.
2. Kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Bylą nagrinėja tas pats teismas, kuriam prokuroras buvo išsiuntęs pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau jei bylos nagrinėjimas teisme buvo surengtas kaltinamojo reikalavimu, nagrinėjant bylą negali dalyvauti teismo baudžiamąjį įsakymą surašęs teisėjas.
4. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.
5. Teismo priimtas nuosprendis gali būti apskųstas bendra tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

 

Antrasis skirsnis. Pagreitintas procesas.

 

426 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka

1. 1. Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
2. Prokuroras šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju kaltinamojo akto nesurašo, tačiau su pareiškimu teismui pateikia ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, jeigu buvo atliekami proceso veiksmai. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo pranešti kaltinamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams bei liudytojams apie teismo posėdžio, kuriame byla bus nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, laiką ir vietą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustiems nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir civiliniams atsakovams taip pat pranešama, kad jų neatvykimas be svarbių priežasčių laikomas sutikimu nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir nekliudo nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad jų dalyvavimas būtinas.
3. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 427 straipsnyje nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3051, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13619

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XI-1852, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7797 (2011-12-31)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

427 straipsnis. Prokuroro pareiškimo turinys

1. Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.
2. Vieną pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka egzempliorių prokuroras privalo įteikti kaltinamajam.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

428 straipsnis. Teismo veiksmai, kai gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka

1. Kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita teismo posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama prokurorui. Pirmasis teismo posėdis, jei jis nerengiamas tą pačią dieną, turi būti surengtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gavimo teisme dienos. Šio posėdžio pradžioje prokuroras paskelbia savo pareiškimą. Po to teisėjas paklausia kaltinamojo, ar jis supranta prokuroro pareikštą kaltinimą ir ar sutinka būti tuoj pat teisiamas, ar nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų vėliau. Prašymą bylos nagrinėjimą teisme surengti vėliau kaltinamasis gali motyvuoti tik tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai. Pateikdamas tokį prašymą, kaltinamasis turi nurodyti, kiek jam reikia laiko pasirengti gynybai.
2. Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų:

1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat;

2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną;

3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą ir yra neskundžiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

429 straipsnis. Prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimas ar bylos perdavimas prokurorui

1. Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima šiais atvejais:

1) kai nustato, kad yra praleistas šio Kodekso 426 straipsnyje numatytas terminas;

2) kai nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui.

2. Jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui.
3. Teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
4. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestas, toliau ikiteisminis tyrimas vyksta bendra tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2336, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4276 (2004-07-24)

Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05)

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

430 straipsnis. Teismo veiksmai, kai nuspręsta nagrinėjimą teisme surengti kitą dieną

1. Jei kaltinamasis, motyvuodamas tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai, nesutinka, kad bylos nagrinėjimas vyktų tuoj pat, teisėjas privalo paskirti kitą bylos nagrinėjimo teisme dieną. Šiuo atveju nagrinėjimas teisme turi būti rengiamas praėjus terminui, kurio kaltinamasis prašė pasirengti gynybai, tačiau ne vėliau kaip po dvidešimties dienų. Konkrečią bylos nagrinėjimo teisme dieną teisėjas paskiria išklausęs visų proceso dalyvių nuomones.
2. Tame pačiame posėdyje, kai paskiria naują bylos nagrinėjimo teisme dieną, teisėjas prokuroro, kitų proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva apklausia į teismą atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamojo sutikimu – ir jį patį. Apklausti liudytojai ir nukentėjusieji vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiami tik tuo atveju, kai to motyvuotai prašo kas nors iš proceso dalyvių arba to prireikia teismui. Nagrinėjantis bylą teismas, manydamas, kad prašymu apklausti liudytojus ar nukentėjusįjį siekiama vilkinti procesą, gali prašymo netenkinti.
3. Prokuroro prašymu ar savo iniciatyva teisėjas gali nuspręsti kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą šio Kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
4. Į teismą atvykusiems proceso dalyviams, kurie turi būti šaukiami vėliau dalyvauti tą bylą nagrinėjant teisme, teisėjas turi įteikti šaukimus.

 

430¹ straipsnis. Teismo veiksmai, kai kaltinamasis neatvyksta dalyvauti nagrinėjant bylą teisme

1. Jeigu kaltinamasis, kuriam buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dėl svarbių priežasčių neatvyko į teisiamąjį posėdį, teisėjas paskiria kitą bylos nagrinėjimo teisme dieną ir kaltinamajam įteikia šaukimą į teisiamąjį posėdį.
2. Į teismą atvykusiems proceso dalyviams, kurie turi būti šaukiami vėliau dalyvauti tą bylą nagrinėjant teisme, teisėjas turi įteikti šaukimus.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

431 straipsnis. Gynėjo dalyvavimo pagreitintame procese ypatumai

Jeigu iki atvykimo į teismą nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo neturėjo pasikvietęs gynėjo ar gynėjas jam nebuvo pakviestas arba jeigu gynėjas, kurį buvo pasikvietęs nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar kurį šiam asmeniui buvo pakvietęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, dėl užimtumo ar kitų svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, kaltinamąjį gina teismo paskirtas gynėjas. Tokiam gynėjui turi būti sudarytos sąlygos iki teismo posėdžio pradžios susitikti su ginamuoju ir susipažinti su teismui pateikta medžiaga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-81, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-575 (2005-02-08)

 

432 straipsnis. Bylos nagrinėjimas teisme

1. Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio Kodekso V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.
2. Neteko galios nuo 2013-07-13.
3. Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka priimtas nuosprendis ir nutartys skundžiami bendra tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-498, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3769 (2013-07-13)

 

XXXII skyrius. Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant.

433 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant

Byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje numatytu atveju. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas.

 

434 straipsnis. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant tvarka

Byla kaltinamajam nedalyvaujant nagrinėjama laikantis šio Kodekso V dalyje nustatytų taisyklių su šiame skyriuje numatytomis išimtimis.

 

435 straipsnis. Kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas

Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, visais atvejais gynėjo dalyvavimas būtinas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo interesus gina teismo paskirtas gynėjas, jei kaltinamasis nėra iš anksto pasirinkęs gynėjo ar gynėjo nepakviečia kaltinamojo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai.

 

436 straipsnis. Bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumai

1. Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, įrodymų tyrimo teisme pradžioje, po to, kai prokuroras šio Kodekso 271 straipsnyje nustatyta tvarka perskaito kaltinamąjį aktą, gynėjui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo. Proceso dalyviai gali prašyti gynėją savo poziciją patikslinti.
2. Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, negali būti pasinaudota šio Kodekso 273 straipsnyje numatyta galimybe atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors bylos medžiagoje yra užfiksuotas kaltinamojo prisipažinimas, kurio gynėjas neginčija.
3. Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, po baigiamųjų kalbų gynėjui suteikiama galimybė pasakyti baigiamąjį žodį. Po to teismas iš karto išeina priimti nuosprendžio.

 

437 straipsnis. Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendžio įteikimas ir vykdymas

1. Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimtas nuosprendis įteikiamas kaltinamojo gynėjui. Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja.
2. Priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis iki nuteistojo sulaikymo ar jo pristatymo ekstradicijos tvarka ar pagal Europos arešto orderį vykdomas tik tiek, kiek jį įmanoma įvykdyti be nuteistojo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2170, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2493 (2004-04-30)

 

438 straipsnis. Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimto nuosprendžio apskundimo tvarka

1. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.
2. Jei šio straipsnio 1 dalyje numatytą skundą padavęs nuteistasis, kuris yra laisvas, be svarbios priežasties neatvyksta į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas gali nagrinėti bylą nuteistajam nedalyvaujant arba apeliacinį procesą nutraukti.
3. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs nuteistojo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, skundą, privalo pakartotinai atlikti tuos pirmosios instancijos teisme atliktus įrodymų tyrimo veiksmus, kurių metu nagrinėtais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, jei nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tų įrodymų vertinimu. Pakartotinai šie įrodymų tyrimo veiksmai turi būti atliekami nepaisant to, ar byla jau buvo nagrinėjama pagal kitų proceso dalyvių skundus. Pagal nuteistojo skundą pradėto apeliacinio proceso metu priimtas nuosprendis ar nutartis kasacine tvarka gali būti skundžiami bendra tvarka.
4. Kiti proceso dalyviai nuosprendį ir nutartis gali apskųsti šio Kodekso 313 straipsnyje nustatyta tvarka.